- bizdailis
- bizdaĩlis sm. (2)
1. menk. kas laksto basas, pusplikis, be kelnių: Pagauk tą bizdaĩlį, aš jam sukrėsiu Alz.
2. Slm toks juodas vabaliukas, lakstantis vandens paviršiumi.
◊ bizdaĩlis nukapójo (sukapójo) (kojos) supleišėjo: Bizdaĩlis pavasarį vaikam kojas nukapójo Vb. Nebraidyk po balą – bizdaĩlis kojas sukapõs Vb.
Dictionary of the Lithuanian Language.